Training on learning disabilities

for parents and teachers.

New strategies and methodologies

and ICT contribution.

2015-1-ES01-KA201-015806

Apibrėžimas ir simptomai

Neverbaliniai mokymosi sutrikimai (NMS) atsiranda dėl pažintinių funkcijų pasikeitimų, kuriuos sąlygoja disfunkcijos dešiniajame smegenų pusrutulyje. Jie pasireiškia sunkumais socialinėje srityje, mokymesi, žemais vaizdiniais – erdviniais gebėjimais ir nerangumu. Pirmieji šiuos sutrikimus aprašė DorisJohnson ir HelmerMyklebust 1967, stebėdami vaikus, kurie negebėjo suprasti socialinio konteksto, turėjo mokymosi sunkumų, kuriems buvo sunku suvokti lytėjimo pojūčius ir kitus neverbalinės komunikacijos elementus. Šie trūkumai buvo siejami su dešiniojo smegenų pusrutulio disfunkcijomis ar pažeidimais. Suprantamiausiai apie NMS rašė ByronRourke praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, aprašęs diagnostinius šio sutrikimo kriterijus.

Pagrindiniai neverbalinių mokymosi sutrikimų simptomai:

  • Psichomotorinės koordinacijos reikalaujančių veiksmų atlikimo sunkumai.
  • Orientacijos erdvėje sunkumai.
  • Silpni vizualizacijos gebėjimai.
  • Nepakankamai išlavėję vaizdinio suvokimo ir mąstymo gebėjimai.
  • Neverbalinių komunikacijos aspektų suvokimo sunkumai ir bendravimo su bendraamžiais sunkumai.
  • Emociniai sutrikimai.

Šie sunkumai yra susiję su trimis pagrindinėmis sritimis:

  • Motorine (koordinacijos trūkumas, nenoras ir negebėjimas tyrinėti kažką nauja, dideli pusiausvyros išlaikymo sunkumai ir grafomotorinių įgūdžių formavimosi sunkumai)
  • Vaizdo – erdvės: sunkumai suvokti lytėjimų gaunamą informaciją ir ją prisiminti, vaizdinio – erdvinio suvokimo, mąstymo, atminties sunkumai.
  • Socialinėje: (neverbalinės komunikacijos supratimo gebėjimų trūkumas, nepasitikėjimas savimi ir elgesio naujose situacijose įgūdžių stoka, sunkumai bendraujant ir priimant sprendimus).

Susipažinkite su šia lentele:

Neverbalinių mokymosi sutrikimų turintiems asmenims būdingos savybės:

SRITIS

Trūkumai

Stiprybės

SOCIALINĖ

Neverbalinės komunikacijos supratimas, sprendimų priėmimas, socialiniai santykiai

Jie domisi socialiniais ryšiais, nori kontakto ir bendravimo su bendraamžiais.

AKADEMINĖ

Silpna vaizdinė ir lytos atmintis.

Nuoseklaus matematinio samprotavimo ir erdvinio mąstymo sunkumai. Apibendrinimo sunkumai.

Skaitymo suvokimo trūkumai.

Rašymo sunkumai.

Neverbalinių kalbos aspektų (intonacija, ritmas ir kt.) supratimo trūkumas.

Negebėjimas spręsti problemas.

Gera verbalinė atmintis.

Sklandus skaitymas, geras foneminis suvokimas.

Mokosi geriau, kai tam reikalingi kalbiniai įgūdžiai.

Gera mechaninė atmintis.

VAIZDINĖ - ERDVINĖ

Negeba suvokti bendro vaizdo, sunkiai suvokia erdvinius ryšius ir santykius.

Sunkiai prisimena vaizdinę informaciją.

Atidūs detalėms.

MOTORINĖ

Motorinių įgūdžių stoka, koordinacijos sunkumai.

Geriau sekasi sportuoti individualiai.

EMOCINĖ

Pykčio priepuoliai.

Empatijos stoka, nuotaikų kaita, nerimas, depresija, baiminga ar nerimastinga reakcija į pakitimus.

Jie turi normalias bazines emocijas ir poreikius.

Dr. DavidDinklage (2001) teigia, kad Aspergerio sindromo ir neverbalinių mokymosi sutrikimų simptomatika glaudžiai tarpusavyje susijusi. Mokslininko nuomone galimas dalykas, kad kalbama apie tą patį sutrikimą, kuris Aspergerio sindromu vadinamas, aprašant jį iš psichiatrinės, o neverbaliniais mokymosi sutrikimais – iš neurologinės perspektyvos.

Jeilio vaikų studijų grupės atlikto tyrimo duomenimis 80% Aspergerio sindromą turinčių vaikų taip pat turi ir neverbalinius mokymosi sutrikimus. Nors nėra tyrimų, įrodančių šių sutrikimų sąsajas, tiriant atvirkščia kryptimi, tačiau tikėtina, kad vaikai, turintys didelius neverbalinius mokymosi sutrikimus, taip pat turės ir Aspergerio sindromui būdingus sutrikimus.

Daugelis mokslininkų sutinka su ta mintimi, kad neverbaliniai mokymosi sutrikimai turi neurologines priežastis. Pavyzdžiui , SueThompson (1996) pastebi, kad daugelio vaikų, kenčiančių dėl neverbalinių mokymosi sutrikimų ir pakliuvusių dėl to į medikų akiratį, raidoje buvo smegenų pažeidimų arba jiems ilgesnį laiką buvo skirta spindulinė terapija galvos srityje, arba jie turėjo įgimtą didžiosios smegenų jungties trūkumą, arba gydyti dėl hidrocefalijos arba iš dešiniojo smegenų pusrutulio buvo pašalinta nervinio audinio.

Verbaliniai (kalbiniai) gebėjimai paprastai yra gerai išlavėję ankstyvoje vaikystėje: turtingas žodynas, geri kalbėjimo įgūdžiai. Kai kurie vaikai pradeda gana anksti skaityti. Tėvai ir auklėtojai gali pamanyti, kad tai didelių gabumų ženklas. Tačiau vaikui augant jo kalba lieka pernelyg konkreti, tiesmuka, jam sunku suvokti metaforas, pagrindinę teksto temą ir bendrą prasmę.

Vaikams, turintiems neverbalinius mokymosi sutrikimus, sunku prisitaikyti prie socialinės aplinkos. Kuo toks vaikas vyresnis, tuo didesni jo mokymosi sunkumai. Dėl to vaikas dažnai jaučiasi sumišęs, sutrikęs ir ta būsena elgesyje gali pasireikšti kaip dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas. Jis gali klausti su mokymosi ar bendravimo kontekstu nesusijusių klausimų, nes jam tą kontekstą sunku suvokti. Jis gali atrodyti turintis aktyvumo sutrikimą, kadangi turi nepakankamą psichomotorinę koordinaciją ir prastą erdvinę orientaciją.

Paprastai neverbalinius mokymosi sutrikimus turintys vaikai labai stengiasi pateisinti mokytojų ir tėvų lūkesčius. Jie sunkiai dirba ir gali perdegti, tapti nervingi, palūžti. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai paveikia visą asmenybę. Kai kurie mokslininkai mano, kad tai yra greičiau raidos, ne tik mokymosi sutrikimas.

Neverbaliniai mokymosi sutrikimai (NMS) sutinkami daug rečiau, negu mokymosi sutrikimai atsirandantys dėl nepakankamo kalbos išsivystymo. NMS simptomai kitokie ir gali būti pastebėti ankstyvaisiais gyvenimo metais.

Pirmiausia jie pasireiškia nepakankama psichomotorinė koordinacija. Kartais vaikas žodžiu komentuoja neverbalinę veiklą, taip tarsi pats sau padėdamas ją atlikti.

Stiprioji neverbalinių mokymosi sutrikimų turinčių mokinių pusė yra kalbiniai gebėjimai, tačiau šioje srityje irgi yra trūkumų: vaikai sklandžiai kalba, tačiau jų kalbai trūksta esminių dalykų akcentavimo, visumos suvokimo, jie perdaug dėmesio skiria detalėms, nejaučia neverbalinės aplinkinių reakcijos į savo kalbą. Jie turi daug faktinių žinių, nes jų gera verbalinė atmintis, tačiau susiduria su sunkumais, kai turimas žinias reikia pritaikyti naujoje situacijoje, apibendrinti, spręsti problemas.

Todėl jiems sunku mokytis matematikos? Kuo abstraktesnė ir sudėtingesnė mokymosi medžiaga, tuo stipriau pasireiškia jų negebėjimas išmokti. Kadangi jiems dažnai nesiseka, tai pasireiškia emocinės problemos.

Kalbą jie dažnai suvokia pažodžiui. Todėl dažnai nesupranta, kokios yra kalbančiųjų tikrosios intencijos jų atžvilgiu. Tai apsunkina jų socialinį gyvenimą. Neretai dėl tokių savo trūkumų jie tampa patyčių objektais. Jiems sunku įgyti draugų.

 

Straipsnių peržiūrėjimai
986815